Ir buvo rytas, kai Dievas atsistojo priešais savo dvylika vaikų ir kiekvienam įteikė žmogaus gyvybės sėklą. Kiekvienas vaikas vienas po kito žengė į priekį, kad gautų jam skirtą dovaną.

 

„Tau pirmam, Avine, atiduodu garbę sodinti mano sėklą. Kiekviena pasodinta sėkla daugybę kartų padaugės tavo rankose. Tu neturėsi laiko pamatyti, kaip auga sėkla, nes ką pasodinsi, sukurs dar daugiau to, kas turės būti pasodinta. Tu būsi pirmas, kuris prisotins žmonių protus Mano Idėja. Tačiau ne tavo darbas puoselėti ją ar tyrinėti. Tavo gyvenimas yra veiksmas, ir vienintelis veiksmas, kurį tau priskiriu, yra pradėti supažindinti žmones su Mano Kūryba. Už tavo gerą darbą aš suteiksiu tau Savigarbos jausmą.“

Ir Avinas tyliai grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

„Tau, Jauti, suteikiu galią sėklą įdėti į substanciją. Tavo darbas labai reikšmingas, reikalaujantis kantrybės, nes privalai pabaigti viską, kas buvo pradėta, kitaip sėklos bus paleistos vėjais. Tu negali dvejoti, keisti nuomonės įpusėjęs nei kliautis kitais, kad padarytum tai, ko prašau tavęs. Už tai aš tau duodu Jėgos – Stiprybės dovaną. Naudok ją išmintingai.“

Ir Jautis tyliai grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

„Jums, Dvyniai, aš duodu klausimus be atsakymų, kad galėtumėte visiems suteikti supratimą, ką žmogus mato aplink save. Niekada nesužinosite, kodėl žmonės kalba ar klausosi, bet ieškodami atsakymo atrasite Žinojimo dovaną.“

Ir Dvyniai grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

 

„Tau, Vėžy, skiriu užduotį mokyti žmones emocijų. Tau skirta Mano Idėja – sukelti jiems juoką ir ašaras, kad viskas, ką jie mato ir apie ką galvoja, suteiktų vidinę pilnatvę. Už tai aš tau duodu Šeimos dovaną, kad tavo pilnatvė galėtų plėstis.“

Ir Vėžys grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

 

„Tau, Liūte, aš duodu užduotį parodyti pasauliui visą Mano Kūrybos spindesį. Bet tu turi saugotis išdidumo ir visada prisiminti, kad tai yra Mano Kūryba, o ne tavo. Nes jei tai pamirši, žmonės tave niekins. Darbas, kurį tau duodu, teiks daug džiaugsmo, jei tik gerai jį darysi. Už tai turėsi Garbės dovaną.“

Ir Liūtas grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

 

„Tavęs, Mergele, prašau ištyrinėti viską, ką žmogus padarė su Mano Kūryba. Tu turi atidžiai apsvarstyti jo metodus ir priminti jam apie jo klaidas, kad tavo dėka Mano Kūryba galėtų tobulėti. Už tai tau suteikiu Minties Švaros dovaną.“

Ir Mergelė grįžo į savo vietą.

 

 

 

 

„Jums, Svarstykles, skiriu tarnystės misiją, kad žmogus nepamirštų savo pareigų kitų žmonių atžvilgiu, kad išmoktų bendradarbiauti, taip pat gebėtų matyti kitą savo veiksmų pusę. Aš nukreipsiu jus visur, kur yra nesantaika, ir už jūsų pastangas aš duosiu jums Meilės dovaną.“

Ir Svarstyklės grįžo į savo vietą.

 

 

 

„Tau, Skorpione, aš duodu labai sunkią užduotį. Turėsi galimybę pažinti žmonių mintis, bet aš neleidžiu tau kalbėti apie tai, ką sužinosi. Tave daug kartų skaudins tai, ką matai, o savo skausme tu nusigręši nuo Manęs ir pamirši, kad ne Aš, o Mano Idėjos iškraipymas sukelia tau skausmą. Žmoguje pamatysi tiek daug, kad pažinsi jį kaip gyvūną, ir tiek kovosi su jo gyvuliškais instinktais savyje, kad prarasi savo Kelią; bet kai pagaliau grįši pas Mane, Skorpione, aš turėsiu tau aukščiausią Tikslo dovaną.“

Ir Skorpionas grįžo į savo vietą.

 

 

„Tavęs, Šauly, prašau prajuokinti žmones, nes nesupratę Mano Idėjos jie tampa rūstūs. Per juoką tu turi suteikti žmonėms viltį, o per viltį nukreipti jų akis į Mane. Tu paliesi daugybę gyvenimų, bet tik akimirkai, ir atpažinsi nerimą kiekviename gyvenime, prie kurio prisiliesi. Tau, Šauly, dovanoju Begalinės Gausos dovaną, kad galėtumei pasiekti kiekvieną tamsų kampelį ir įneštum ten šviesos.“

Ir Šaulys grįžo į savo vietą.

 

 

 

„Tavęs, Ožiaragi, prašau sunkaus triūso, kad galėtum išmokyti žmones dirbti. Tavo užduotis nelengva, nes visas žmogaus pastangas jausi ant savo pečių, bet dėl tavo naštos aš atiduodu žmogaus Atsakomybę į tavo rankas.“

Ožiaragis grįžo į savo vietą.

 

 

 

„Tau, Vandeni, įduodu ateities idėją, kad žmogus pamatytų kitas galimybes. Tu patirsi vienatvės skausmą, nes Aš neleidžiu tau įasmeninti Mano Meilės. Tačiau norėdamas nukreipti žmogaus akis į naujas galimybes, dovanoju tau Laisvę, kad laisvėje galėtumei ir toliau tarnauti žmonijai, kai tik to reikės.“

Ir Vandenis grįžo į savo vietą.

 

 

 

„Jums, Žuvys, skiriu sunkiausią užduotį. Prašau surinkti visą žmogaus liūdesį ir grąžinti jį man. Jūsų ašaros galiausiai turi būti Mano ašaros. Liūdesys, kurį sugersite, yra žmogaus neteisingo Mano Idėjos supratimo pasekmė, bet jūs turite jį užjausti, kad jis galėtų bandyti dar kartą. Už šią sunkiausią užduotį įteiksiu jums didžiausią dovaną. Jūs būsite vieninteliai iš Mano dvylikos vaikų, kurie mane supras. Tačiau ši Supratimo dovana skirta tik jums, nes kai tik bandysite ją perduoti žmogui, jis nesiklausys.“

Ir Žuvys grįžo į savo vietą.

 

 

 

Ir tada Dievas pasakė: „Kiekvienas iš jūsų turi dalį Mano Idėjos. Jūs neturite painioti šios dalies su visa Mano Idėja, taip pat negalite keistis dalimis tarpusavyje. Kiekvienas iš jūsų yra užbaigtas, bet jūs to nesužinosite, kol visi dvylika nebūsite Vienas. Tada mano Idėjos vientisumas bus atskleistas kiekvienam iš jūsų.

Ir vaikai išėjo, kiekvienas pasiryžęs padaryti viską, ką gali, kad gautų savo dovaną. Tačiau nė vienas iš jų iki galo nesuprato savo užduoties ar dovanos. Kai jie suglumę grįžo, Dievas pasakė: „Kiekvienas iš jūsų mano, kad kito dovanos yra geresnės. Taigi aš leisiu jums jomis keistis“. Akimirką kiekvienas vaikas, galvodamas apie naujas savo misijos galimybes, pajuto pakylėjimą.

Tačiau Dievas nusišypsojo ir pasakė: „Jūs daug kartų sugrįšite pas mane, prašydami jus išvaduoti nuo savo misijos naštos, ir kiekvieną kartą aš jūsų prašymą priimsiu. Jūs išgyvensite daugybę įsikūnijimų, kol atliksite pirminę misiją, kurią jums paskyriau. Aš duodu jums neribotą laiką tai padaryti, bet tik tada, kai tai padarysite, galėsite su Manimi likti.“

 

Мартин Шульман. Кармическая астрология. Том I. Лунные узлы и реинкарнация.

Martin Schulman. Karmic astrology. The Moon’s Nodes and Reincarnation.